Apžvalga

Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui 2017 metais, daug kas diskutavo ir bandė aiškintis, ką reiškia Darbo kodekse nurodyta sąlyga, jog atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu (Darbo kodekso 37 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiuo klausimu vis dar nėra daug. Tačiau prisimintina dar

Jeigu paklausčiau, ar esate kada susidūrę su situacija, kai darbuotojo paprašius pasiaiškinti dėl darbo pareigų pažeidimo arba įteikus jam įspėjimą dėl atleidimo iš darbo, tą pačią arba sekančią dieną jis „staiga“ suserga. Manau, kad didžioji dauguma atsakytų, jog taip. Pripažinsiu, kad nėra lengva rašyti šia tema, kadangi žmonių liga (nelaimė) iš tiesų susijusi su socialine

Kai reikia atsisveikinti su įmonei netinkančiu darbuotoju, kai jo kvalifikacija nėra tinkama ar jis neduoda darbdaviui norimo rezultato, susiduriu su nustebimu (kartais net labai pagrįstu), kad ne viskas taip paprasta ir nėra greitų bei tuo pačiu finansiškai neskausmingų sprendimų darbdaviui. Dar dažniau tai įvyksta, jei darbuotojas dirba gan trumpai, pvz. nepilnus metus, o išbandymo terminas

Pagal galiojantį Darbo kodeksą, jeigu darbdavys siekia darbuotojui apriboti galimybę konkuruoti darbo santykių metu, jis privalo mokėti darbuotojui nekonkuravimo kompensaciją, kuri negali būti mažesnė nei 40 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Tokie susitarimai šiai dienai ganėtinai reti, kadangi ne kiekvienas darbdavys yra pasiryžęs šalia darbo užmokesčio darbuotojui mokėti ir 40 proc. kompensaciją. Tačiau tokiu atveju,

Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu – jokia  naujovė. Tačiau darbuotojai vis dar įsigudrina tokius susitarimus ginčyti, nurodydami, jog jie buvo priversti juos pasirašyti (t.y. buvo naudojamas psichologinis ar ekonominio pobūdžio spaudimas). O Darbdaviai, siūlydami darbuotojui šį darbo sutarties nutraukimo pagrindą, dažnai klausia, ar gali siūlyti nutraukti darbo sutartį tą pačią dieną (ar sekančią), kai pateikiamas

Tikriausiai ne vienas esame susidūrę su atveju, kai reikia įteikti darbuotojui įspėjimus, prašymus pasiaiškinti ir pan., o darbuotojai atsisako juos priimti ir pasirašyti, kad šiuos dokumentus gavo. Sudarinėdavome „komisijas“, kurios patvirtindavo parašais, kad dokumentai darbuotojui įteikti, bet jis atsisako priimti. Ar galima kaip nors to išvengti ir dokumentus įteikti paprasčiau? Atsakymas – tikrai taip! Pradėčiau

Darbo kodekso 44 str. be visa ko numato, kad iki darbo pradžios darbdavys darbuotojui turi pateikti darbo funkcijos apibūdinimą ar aprašymą arba darbo pavadinimą. Įprastai darbo funkcijų pavadinimas (pareigybė) yra nurodoma darbo sutartyse, pvz., pardavimo vadovas, teisininkas, gamybos darbuotojas ir kt., tačiau jose retai kada detalizuojamas tokios pareigybės turinys, t. y. ką darbuotojas iš tiesų dirbs

Jau mažai kam reikia sakyti, kad jei darbuotojas arba darbdavys mano, kad jo teisės yra pažeistos, jis gali kreiptis į darbo ginčų komisiją per 3 mėn. (t.t. atvejais per 1 mėn.) nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Dažnai ir su klientais pasikalbėdavome, jog „na, 3 mėnesius palaukiame, jei nesikreips, bus daugiau mažiau

Pradedu labai aiškia žinute: kompensacija dėl darbdavio patirtų mokymo išlaidų nėra ta suma, kurią darbdavys gali vienašališkai išskaityti iš darbuotojui mokėtinų sumų, jei šis neišdirbęs atitinkamo laikotarpio nutraukia darbo sutartį (dėl išimčių skaitykite iki galo😊). Nauja Lietuvos Aukščiausio Teismo išnagrinėta byla atsakė į dar vieną verslui rūpimą klausimą, kaip susigrąžinti į darbuotoją atliktas investicijas, susijusias