Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu – jokia naujovė Darbo kodekse. Tačiau darbuotojai vis dar įsigudrina tokius susitarimus ginčyti, nurodydami, jog jie buvo priversti juos pasirašyti (t.y. buvo naudojamas psichologinis ar ekonominio pobūdžio spaudimas). O Darbdaviai, siūlydami darbuotojui šį darbo sutarties nutraukimo pagrindą, dažnai klausia, ar gali siūlyti nutraukti darbo sutartį tą pačią dieną (ar sekančią), kai pateikiamas pasiūlymas, nesilaikant Darbo kodekse nustatyto 5 darbo dienų termino skirto sulaukti darbuotojo atsakymo.
Kalbant šia tema, verta atkreipti dėmesį į vienoje naujausių Lietuvos Aukščiausio teismo išnagrinėtų bylų suformuotus išaiškinimus:
- Bylą nagrinėjęs teismas nurodė, jog iš esmės
darbdavys turi teisę siūlyti darbuotojui nutraukti darbo sutartį iš karto (t.y.
tą pačią dieną) kai darbuotojui toks pasiūlymas pateikiamas. Darbuotojas taip
pat gali priimti ar atmesti jam pateiktą pasiūlymą nedelsiant (kad ir tą pačią
dieną), nelaukiant Darbo kodekse nustatyto 5 darbo dienų termino. Šio termino „neišlaukimas“
pats savaime nedaro darbo sutarties nutraukimo neteisėtu ir tai nėra požymis,
jog darbuotojui buvo daromas psichologinis spaudimas. - Iš to paties
galima daryti išvadą: jeigu pasiūlyme dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavys
nurodo, kad darbo sutartį nori nutraukti tą pačią dieną, tačiau darbuotojas
pareiškė, jog jam reikia pagalvoti ir įsivertinti siūlomas sąlygas, tai
reiškia, kad darbuotojas bent jau su viena iš darbdavio pasiūlytų sąlygų (t.y.
darbo sutarties nutraukimo diena) nesutiko. Tokiu atveju būtų logiška leisti
darbuotojui pagalvoti ir įsivertinti, ar jam priimtinos kitos pasiūlytos darbo
sutarties nutraukimo sąlygos. - Teismas
pažymėjo (kas taip pat yra ne naujiena), kad esminę reikšmę sprendžiant dėl atleidimo
(ne)teisėtumo, kai atleidimas buvo vykdomas šalių susitarimu, turi tikroji suderinta šalių valia dėl
darbo sutarties nutraukimo. Ta tikroji gavusios pasiūlymą šalies valia gali
būti išreikšta per bet kokį terminą, neviršijantį 5 darbo dienų ir ji pati laisva
nuspręsti dėl pasinaudojimo tokia galimybe. Darbo kodekse numatyto 5 darbo
dienų termino tikroji paskirtis yra aptarti padarinius, jeigu į pateiktą
pasiūlymą nebuvo sureaguota apskritai – tokiu atveju
suėjus šiam terminui laikoma, kad pasiūlymas atmestas.
Kalbant apie vadinamąjį tikrosios šalių valios išreiškimą ir jo nuginčijimą, teismai pažymėjo, kad ta šalis, kuri teigia, jog susitarimas neatitiko jos valios ir ji patyrė spaudimą susitarimą pasirašyti, privalo įrodyti šias aplinkybes. Šios išvados iš principo rodo darbuotojo ir darbdavio įrodinėjimo pareigos paskirstymą tokio pobūdžio bylose – darbuotojas, ginčydamas šalių susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, privalo pagrįsti savo poziciją ir pateikti objektyvius įrodymus, kurie patvirtintų darbdavio neteisėtus veiksmus (psichologinį ir ekonominį spaudimą) ir dėl to susiformavusią netikrą darbuotojo valią pasirašyti tokį susitarimą.
Taip pat ganėtinai svarbu yra tai, jog minėtoje byloje teismas konstatavo, jog „tos aplinkybės, kad ieškovės direktorius, atsakovei paprašius paaiškinti pasiūlymo nutraukti su ja darbo sutartį šalių sutarimu pateikimo priežastis, paaiškino, kodėl jai teikia tokį pasiūlymą, ir paminėjo vadovo netenkinantį atsakovės naudojimąsi tarnybiniu automobiliu nedarbo dienomis bei netinkamą jos elgesį su tiesioginiu vadovu, teismas nelaikė darbdavės psichologiniu spaudimu atsakovei, kad ji sutiktų pasirašyti Susitarimą“.
Todėl darbdaviai teikdami pasiūlymus darbuotojams ir kalbėdami apie realias priežastis sudariusias pagrindą tokiam pasiūlymui atsirasti (pvz.: netinkamą darbuotojo elgesį, nustatytų tikslų/rezultatų nepasiekimą, darbo pareigų pažeidimą ir kitas priežastis) neturėtų nuogąstauti, kad toks pokalbis bus laikomas spaudimo priemone darbuotojui. Juo labiau, kad personalo praktikoje toks pokalbis visuomet yra reikalingas ir netgi skatinamas.
Jeigu Jus domina aptariama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, ją galite rasti čia.